Visi briliantai yra deimantai, bet ne visi deimantai yra briliantai. Briliantas – apdirbtas deimantas, turintis ne mažiau ne 57 briaunų.

Nors ir žinoma, kad kuo didesnis briliantas, tuo jis bus brangesnis, nes pasiūla nėra didelė, bet tai ne vieninelis faktorius. Svarbu pabrėžti, jog dviejų vienodo karatų svorio briliantų vertės (ir kainos) gali būti labai skirtingos. Brilianto vertę apibrėžia 4C faktoriai: Svoris (Carat), Spalva (Color), Skaidrumas (Clarity) ir Pjūvis (Cut). Šie deimantų vertinimo kriterijai buvo sukurti Gemologicat Institute of America (G.I.A.) 1939 metais.

Kaip prasidėjo karatų matavimo sistema?

Norint suprasti, ką brilianto karatas matuoja, padėtų žinios apie šiuolaikinės karatų sistemos ištakas. Karatų svoris prasidėjo nuo pupmedžio sėklos, kai ankstyvieji brangakmenių pardavėjai naudojo mažas, vienodas sėklas kaip atsvarą savo balanso svarstyklėse. Šiandien kiekviename pasaulio kampelyje karatų svoris yra vienodas miligramais.

Trumpai tariant, brilianto karatų svoris matuoja, kiek briiantas sveria. Vienas karatas prilyginamas 200 miligramų.

KAS YRA „MAGIŠKI DYDŽIAI“?
Kai kurie svoriai laikomi „magiškais dydžiais“ – pusė karato, trys ketvirtadaliai karato ir vienas karatas. Vizualiai nėra didelio skirtumo tarp 0,99 karato bilianto ir viso karato svorio. Tačiau kainų skirtumai tarp jų gali būti reikšmingi.

Brilianto spalva (Color)

Brilianto spalva gali kisti nuo visiškai baltos iki geltonos arba rusvos. Nepatyrusi akis gali nepamatyti šių nežymių atspalvių, tačiau šis rodiklis atspindi deimanto retumą ir be abejo vertę. Briliantų spalva vertinama remiantis spalvų nebuvimu. Chemiškai grynas ir struktūriškai tobulas deimantas neturi atspalvio, pavyzdžiui, gryno vandens lašas, taip pat yra didesnės vertės. Amerikos gemologinio instituto (GIA) „D-to-Z“ deimantų spalvų klasifikavimo sistema matuoja blankumo laipsnį. Šioje skalėje D raidė atitinka visiškai bespalvę, o Z reiškia gelstoną brilianto spalvą. Tyrimas atliekamas esant kontroliuojamam apšvietimui lyginant akmenį su nustatytos spalvos vertės pagrindiniais akmenimis (nustatyta standartizuota skale).

Daugelis šių deimantų spalvų skirtumų yra tokie subtilūs, kad jie nematomi neišmokytai akiai; tačiau dėl šių skirtumų labai skiriasi deimantų kokybė ir kaina.

Taip pat galima sutikti briliantų vertinimą ir kitokį:
EW Exeptional white (D-E) išskirtinai balta;
RW Rare white (F-G) reta balta;
W White (H) balta;
STW Slightly tinted white (I-J) lengvai tonuota balta;
TW Tinted white (K-L) su vos matomu gelsvu atspalviu;
TC Tinted colour (M-Z) su matomu gelsvu atspalviu.

KODĖL GIA SPALVŲ ĮVERTINIMO SISTEMA PRADEDA RAIDE D?
Prieš tai, kai GIA universalizavo spalvų skalę nuo D iki Z, įvairios kitos sistemos buvo naudojamos laisvai: nuo A, B ir C (naudojamos be aiškaus apibrėžimo) arabiškų (0, 1, 2, 3) ir romėniškųjų ( I, II, III) skaitemnų iki terminų tokių kaip „gem blue“ arba „blue white“, kurie garsėja klaidingu aiškinimu. Taigi GIA spalvų skalės kūrėjai norėjo pradėti naują, nesusijusią su ankstesnėmis, sistemomą. GIA skalė prasideda nuo D raidės. Labai nedaug žmonių vis dar laikosi kitų vertinimo sistemų, bet nė viena kita sistema neturi tokio visuotinio pripažinimo, kaip GIA skalė.

Brilianto skaidrumas (Clarity)

Norėdami suprasti briliantų skaidrumą, pirmiausia turime suprasti, kaip kuriami deimantai. Natūralūs deimantai yra anglies, veikiamos milžiniškos šilumos ir slėgio, rezultatas. Šis procesas gali sukelti įvairias vidines savybes vadinamas „įtraukimas“ ir išorines savybes, vadinamas „dėmėmis“.

KAIP ATSIRADO GIA SKAIDRUMO SKALĖ?
Kaip ir spalvų skalė, GIA aiškumo klasifikavimo sistema buvo sukurta todėl, kad juvelyrai vartojo terminus, kuriuos būtų galima neteisingai interpretuoti, „loupe clean“ (padidamojo stiklo skaudrus) arba „piqué“ (pažeistas) Šiandien, net jei perkate briliantą kitur pasaulyje, juvelyras greičiausiai naudos tokius terminus kaip VVS1 ar SI2, kad nurodytų deimanto aiškumą, net jei jo kalba yra prancūzų ar japonų, o ne anglų.

Vertinant briliantų skaidrumą, reikia nustatyti šių charakteristikų skaičių, dydį, reljefą, pobūdį ir padėtį bei tai, kokią įtaką tai daro bendrai akmens išvaizdai. Jei bandote nustatyti, koks yra geriausias brilianto skaidrumas, atminkite, kad joks briliantas nėra visiškai grynas. Bet kuo arčiau grynumo, tuo geriau jo aiškumas.

GIA deimanto aiškumo skalėje yra 6 kategorijos:

Nepriekaištingas – Flawless (FL) 10 kartų padidinus, nėra jokių įtrukimų ir dėmių.
Viduje nepriekaištingas – Internally Flawless (IF) 10 kartų padidinus nėra matomų įtrukimų.
Labai, labai mažai įtrūkęs – Very, Very Slightly Included (VVS1 ir VVS2) Tokie nedideli įtrukimai, kuriuos kvalifikuotam specialistui sunku pamatyti 10 kartų padidinus.
Labai mažai įtrūkęs – Very Slightly Included (VS1 ir VS2) Įtrukimai pastebimi didinant 10 kartų, tačiau juos galima apibūdinti kaip nedidelius.
Šiek tiek įtrūkęs – Slightly Included (SI1 ir SI2) Įtrukimai pastebimi 10 kartų padidinus.
Įtraukta (I1, I2 ir I3) Įtrukimai yra akivaizdūs 10 kartų padidinus, o tai gali turėti įtakos skaidrumui ir blizgesiui.

Daugelis įtrukimų ir dėmių yra per maži, kad juos matytų nekvalifikuota žmogaus akis. Plika akimi VS1 ir SI2 briliantai gali atrodyti visiškai vienodi, tačiau šie briliantai pagal bendrą kokybę yra gana skirtingi. Štai kodėl ekspertinis briliantų įvertinimas yra nepaprastai svarbus. Žinojimas, ką iš tikrųjų reiškia deimantų aiškumas, padeda suprasti veiksnius, lemiančius deimantų kokybę ir kainą.

KAS SUKELIA ĮTRUKIMUS?
Maži kristalai gali įstrigti deimante, kai jis formuojasi. Kartais, kai kristalas auga, jo atominėje struktūroje gali atsirasti netolygumų. Įtrukių dydis, padėtis ir matomumas gali turėti didelę įtaką deimantų skaidrumui.

Brilianto pjūvis (Cut)

Briliantai garsėja savo sugebėjimu intensyviai praleisti šviesą ir spindėti. Mes dažnai galvojame apie brilianto pjūvį kaip formą (apvali, širdinė, ovali, markizė, kriaušė). Tačiau iš tikrųjų brilianto pjūvis reiškia, kaip gerai jo briaunos sąveikauja su šviesa. Norint sumodeliuoti akmenį, reikia tikslaus meistriškumo, kad jo proporcijos ir simetrija užtikrintų tik šiam brangakmeniui būdingą šviesos lūžį.

Geriausias deimanto pjūvis atspindi galutinį akmens grožį ir vertę. Iš visų brilianto 4C savybių, ši yra sudėtingiausia ir techniškai sunkiausia analizuoti. Pavyzdžiui, norėdami nustatyti standartinio apvalaus brilianto formos pjūvio laipsnį, GIA apskaičiuoja viršutinių briaunų proporcijas. Šios proporcijos leidžia GIA įvertinti, brilianto pjūvį, ištirdama, kaip sėkmingai briliantas sąveikauja su šviesa, kad sukurtų pageidaujamus vaizdinius efektus, tokius kaip:

Ryškumas – vidinė ir išorinė balta šviesa, atspindėta nuo brilianto.
Ugnis – baltos šviesos sklaida į visas vaivorykštės spalvas.
Blizgesys – brilianto sukurto spindesio kiekis bei šviesių ir tamsių sričių atpindžiių raštai brilinate.

GIA brilianto pjūvio (Cut) klasėje taip pat atsižvelgiama į deimanto dizainą ir pjūvio meistriškumą, įskaitant jo svorio ir diametro santykį, pagrindinės briaunos storį (tai turi įtakos jo patvarumui), briaunų išdėstymo simetriją ir tų briaunų šlifavimo kokybę.

GIA deimantų pjūvio skalėje, skirtoje standartiniams apvaliems briliantams, esantiems nuo D iki Z deimantų spalvų diapazone, yra 5 klasės nuo Puikių (Excellent) iki Prastų (Poor) ir tai yra galutinė deimantų pjūvių klasifikavimo skalė.

Šaltiniai:

Briliantų klasifikacija